Laimė tikrai yra. Niekada nežinai, kada ji pas tave ateis, įlįs į slapčiausius sielos užkaborius ir sukrės iš vidaus. Nežinai, kada pradėsi mąstyti kitaip. Kada viskas iš esmės pasikeis. Aš gyvenime praėjau daugiau juodo nei balto. Laime netikėjau. Meile irgi. Bet likimas viską žino geriau už mus.
Buvo paryčiai, brėško aušra .Gulėjome dviese ant sofos, užsikloję vien mano paltu,nes niekas nepasirūpino kad bent turėtume kuo užsiklot. . Visą naktį taip ir nesudėjau bluosto. Vos jam sujudėjus aš imdavau glostyti jo ranką - taip jis jautriai miegojo.. Stebėjau jį miegantį, glosčiau jo šviesius plaukus. Jam prabudus mes apie daug ką kalbėjom. Aš apnuoginau jam savo sielą, įsileidau ten, kur dar niekas nėra buvęs. Mainais prašiau tik vieno - pažadėti, jog manęs niekad nepamirš. Vis kartojau, koks jis nuostabus ir kaip pasiseks jos būsimai žmonai. Nepagalvojusi paklausiau :
- Imtum mane į žmonas ?
- Į žmonas..? Sunkus klausimas...Na į žmonas tai ne..Tu per daug..sudėtinga.
Aš visiškai jį supratau. Žinau, kokia aš sudėtinga. "Aš visiškai kitokia su tavimi" - jo nuostabai paskiau tai, kas buvo akivaizdu. Prisipažinau :
- Čia geriausia naktis mano gyvenime.
- Tikrai ?
- Tikrai.
Jis geriau suvokė situacija :
-Bet tu žinai, kad tarp mūsų nieko nebus?
-Žinau..
-Bet tu norėtum...?
-Taip..
Mes glaustėmės, bučiavomės..aš niekad gyvenime to nejaučiau. Norėjau tiek daug jam pasakyt. Norėjau klykt, kad myliu jį kaip beprotė. Bet tik gulėjau ir jaučiau. Neapsakomas ekstazės, laimės, meilės pojūtis.. Norėjau, jog laikas sustotų.
Bet jis nesustojo. Namuose nuėjau į dušą. Sėdėjau apsikabinusi kelius ir verkiau. Karštas vanduo sruvo mano nugara, skruostais nuplaudamas ašaras. Žinojau, jog aš jam nieko nereiškiu - jis padaugino ir viskas. Jam patinka kita. Man plyšo širdis, kai mačiau juos kartu. Jai jis tik pramoga, ji tai sakė visiem, kas tik jos klausėsi. Jai jis nieko nereiškia, aš jam irgi. Turiu suimti save į rankas. "Viskas baigta. Du banalūs žodžiai, kurie tikri. Tikri, nes viskas baigta(A.Škėma "Balta drobulė")
Man liko tik nuostabus prisiminimas. Ir jei man tektų rinktis tik vieną prisiminimą aš rinkčiausi tik šį. Akimirką, kuri nustelbia viską. Akimirką, kai nepaisant visko aš jaučiausi iš tiesų laiminga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą